logo

 

 

 

fb tw g yt

Tel: +370 633 02145
El.paštas: d.basinskas@yahoo.com

 

Šulinių kasimas

Jei sodyboje ar vasarnamyje esantis vandeningasis horizontas yra nuo 5 iki 20 metrų gylyje, tuomet autonominiam vandens, naudojamam laistymui ir ūkinėms reikmėms (sunaudojimas iki 1 - 2 m3 per parą), poreikiui patenkinti puikiai tiks šulinys. Ir, nors galima rasti gilesnių nei 30 metrų  šulinių, gilesnio šulinio kasimas gali būti sudėtingesnis ir galiausiai tapti nerentabilus. Taip pat reikia atsižvelgti į vietinę hidrogeologinę situaciją . Renkantis "šulinys ar gręžinys", dažniausiai sprendimą lemia piniginės dydis: nedidelis šulinys pigiau nei gręžinys. Kokybiškiems šuliniams suteikiama 50-ties metų garantija (nors uždumblėti jis gali ir per 4 - 5  metus, vis dėlto jo išvalymas yra paprastesnis nei analogiška gręžinio valymo procedūra), be to, yrančių šulinių remontas irgi yra kur kas paprastesnis nei gręžinių remontas. Žinotina, kad gręžinį atliekančio įrenginio atvežimas gali apgadinti tvoras ar vejas.

Kada kasti šulinį?

Iš esmės skirtumo nėra, šulinį kasti  galima  ištisus metus - žemė retai kada įšąla giliau nei 1,2 metro, o įšalą galima suskaldyti elektriniu atskelimo plaktuku. Kita vertus, prasidėjus atodrėkiui, kai tirpsta sniegas, galima  suklysti dėl šulinio gylio, nes tuomet būna aukštai pakilę gruntiniai vandenys. Sezoniniai vandens svyravimai gali būti 1 - 2 metrai. Todėl šulinį geriausia yra kasti vasarą, rudenį ir žiemą kai vandeningasis horizontas nusistovėjęs. Jei vandens lygis nukrito, tuomet šulinį galima pagilinti mažesnio diametro betoniniais šulinio žiedais.

Kur kasti šulinį?

Šuliniams vietą sodyboje reikia parinkti netoli gyvenamų namų. Bet jokiu būdu ne arčiau, kaip per 10 - 15 metrų nuo tvartų, išviečių, mėšlynų ir kitų vandenį teršiančių vietų.  Šulinių gylis priklauso nuo vandeningojo horizonto. Ir joks meistras ieškodamas su virbulėm vandens gyslos šulinio gylio nenustatys.

Norėdami sužinoti kokiame gylyje pas jus vanduo, pirmiausiai reiktų pasidomėti artimiausiu kaimynu turinčiu šulinį. Sužinojus,  kokio gylio jūsų kaimyno šulinys yra didelė tikimybė, kad jūsiškis gali būti panašiame gylyje. Bet pasitaiko ir išimčių.

Kitas variantas - daryti bandomąjį gręžinį. Tačiau per pastaruosius penkerius metus buvo pasitaikę daug sukčiavimo atvejų. Pvz.:  pasak darbininkų, bandomas gręžinys padarytas 20 m, o kasant šulinį gręžimo skylė pasibaigia ties 10 m. Atrodo nedidelis skirtumas tik tai, kad savininkas buvo betoninių šulinio žiedų nusipirkęs daug daugiau negu reikėjo.

Kitas variantas: firmos darbininkai padaro gręžinį ir pasako kad vandeningas horizontas prasideda 15 – 18 metre. Savininkas vėl viską susipirkęs pradeda darbus. Bekasant ir pasiekus 9 metrų gylį vanduo taip keliasi į viršų, kad apie likusius 6 – metrų nėr ką ir galvoti. O viskas remiasi į pinigus, kuo daugiau metrų tuo daugiau kainuoja. Reikia neprarast budrumo.

Kaip kasamas šulinys?

Šiais laikais šulinį rankiniu būdu kasa dviejų,  žmonių brigada. Seną rankinį volą pakeitė - vienfazės, trifazės elektrinės gervės. Naudojami specialūs kibirai 60 – 80 litrų, vandens siurbliai, kastuvai, o laužtuvą pakeitė elektrinis atskelimo plaktukas.

image01

Jei šulinys kasamas sausame ir tvirtame grunte, kaip dažniausiai ir pasitaiko, tuomet iš pradžių yra iškasama šulinio šachta, o po to į ją nuleidžiami ir sumontuojami žiedai.

Jei šulinys kasamas biriame smėlyje ar plavūne būtinai reikalingi betoniniai žiedai su falcu (kantu ), kad žiedai susirakintu vienas su kitu ir nenuslystų į šoną. Viskas daroma rankomis, eilinis žiedas tiesiog uždedamas ant prieš tai nuleistų. Iš po žemiausiai esančio žiedo apačios kasamas gruntas, o žiedai, veikiami savo svorio, leidžiasi, slysdami būsimo šulinio šachtos sienelėmis. Tokiu būdu kolona auga iki pat vandeningojo horizonto. Kasant šulinį lengvame grunte - smėlyje arba sausame priemolyje, per vieną pamainą brigada pakloja 4 - 5  žiedus. Sunkus gruntas (drėgnas molis, akmenuotas gruntas) labai apsunkina šį darbą.

     Šiuo metu šulinių įrengimui dažniausiai naudojami 0,7 metro aukščio ir 1 metro vidinio skersmens  žiedai. Vieno žiedo svoris - 400 kg. Arba 1 metro aukščio ir 1 metro skersmens  žiedai. Vieno žiedo svoris - 760 kg. Reikia atkreipti dėmesį ,kad šulinio žiedai turi būti geriamam vandeniui o ne gelžbetoniniai (armuoti). Taip pat,  į svorio skirtumus ir nepamiršti, kad darbininkai dirba dviese ir yra viso labo tik žmonės. Tai rinktis 400kg ar 760kg reiktų pasitarti su meistrais.

Šulinio  apsauga nuo paviršinių vandenų

    Vandeningame horizonte paprastai įleidžiama 1-3 žiedai. Po to visi likę sujungimai iš vidaus, užtaisomi betoniniu skiediniu, į kurį galima įmaišyti skysto stiklo, šulinio dugnas išpilamas 10 - 15 cm žvirgždo sluoksniu (frakcija 4 - 16 cm), šis sluoksnis bus tarsi filtras atsirandančiam vandeniui.

Už vamzdžio esanti erdvė užpilama žvirgždu ir smėliu, kad į šulinį nepatektų lietaus arba tirpsmo vanduo, iš viršaus sutrombuojama moliu. Molis - labai gera vandenspara. Viršutinis žiedas, saugantis nuo sniego ir purvo, nėra įkasamas į žemę. Dažniausiai paliekama 70 cm  nuo žemės paviršiaus, bet čia skonio reikalas gali būti ir žemiau. Svarbiausia sudūrimo hidroizoliaciją tarp viršutinio žiedo ir visos kolonos reikia atlikti ypatingai kruopščiai

Ką tik iškasto šulinio vandens valymas – dizinfekavimas

Vanduo valomas dviem etapais

1 etapas.

Po to, kai vandens lygis šulinyje taps pakankamas, kad į jį būtų galima panardinti siurblį ar kibirą, pasidarom druskos ir vandens tirpalą. 12 – 15 litrų šilto vandens ištirpinti 1kg druskos, vienam šulinio žiedui prisirinkusiam vandens. Pvz   : jei pas jus prisirinkę keturi žiedai vandens, tai jums reikia keturių kibirų tokio mišinio. Supylus viską į šulinį  ir išmaišius kibiru kelis kartus, paliekama  3-im– 4-iom dienom. Praėjus laikui, visą vandenį išpumpuoti ir taip pakartoti keletą kartų. : tokiu būdu vyksta šulinio valymasis ir įsiūbavimas.

2 etapas

Atlikus pirmą etapą, atliekame šulinio dizinfekavimą. Dezinfekcijai reikalingas aktyviojo chloro kiekis yra 100 -150 g/ m3 tai atitinka 400- 600 g. chlorkalkių (25 proc. aktyviojo chloro) miltelių 1 m3 vandens. Reikalingas chloro preparato kiekis išmaišomas vandenyje iki vientisos masės, praskiedžiamas ir supilamas į šulinį. Šulinio vanduo kibiru išmaišomas kelis kartus, po to šulinys uždaromas 24-iom  valandom. Praėjus šiam laikui, šulinio vanduo išsiurbiamas ar išsemiamas. Šį būdą užtenka  atliekti vieną kartą.

Pvz   : jai pas jus šulinio žiedų aukšis 700mm, o vidus 1000mm tai jo tūris - 0,55 m3  ir prisirinkę keturi žiedai vandens. Tai jums reiks 0,55 x 4 = 2.2 m3       2,2 x 0.6 = 1.32 kg chlorkalkių

Pastaba :  atlikus 1 etapą ir patikrinus vandens kokybę, kuri atitinka jusų reikalavimus tuomet  2 – jo etapo atlikti nebutina.

Atsargiai, pavojus!

Šie darbai yra ypatingai pavojingi ir sunkūs, labai didelė traumų, besibaigiančių mirtimi, rizika. Kasant šachtą, gali pasitaikyti taip vadinamas „dribsmėlis", žiedas gali bežiūrint nuslysti į šoną, sužeisdamas darbuotoją. Todėl, spręsdami klausimą „ar kasti patiems?", neužmirškite apie tai. Geriau tai patikėti tikriems meistrams, kurių darbo stažas šioje srityje jau ne vieni metai.

image00

Šulinio apipavidalinimas

Šulinio statyba užbaigiama uždėjus stoginę, kurioje įrengiamas suktuvas metaline rankena. Prie suktuvo tvirtinama grandinė, trosas. Kibiro pritvirtinimui naudojama grandinės atkarpa, tai padės kibirui panerti į vandenį.

Stoginę galima padaryti namuko tipo, dvišlaičiu stogu su atsidarančiomis durelėmis. Viršutinį, iš žemės kyšantį žiedą galima dekoruoti akmenimis arba apklijuoti dekoratyvinėmis plytomis. Labai gražiai atrodo šulinys, kurio rentinys padarytas iš rąstų.